Fasado šiltinimo sistemos: polistirolis ar akmens vata – kaip pasirinkti

Trumpai: dažniausiai privatūs namai pajūryje šiltinami vadinamąja tinkuojama fasado šiltinimo sistema (angl. ETICS): prie sienos klijuojamos šilumos izoliacijos plokštės, jos sutvirtinamos kaiščiais, padengiamos armuotu sluoksniu ir apdailinamos dekoratyviniu tinku. Didžiausias pasirinkimas – kuo šiltinti: putų polistiroliu (EPS) ar akmens vata. Abi medžiagos tinka, tačiau skiriasi degumu, garų pralaidumu, svoriu ir kaina. Žemiau paaiškiname, kaip veikia sistema ir kaip pasirinkti savo namui.

„Pajūrio Fasadai“ šiltina ir apdailina fasadus Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje, Gargžduose ir visame Klaipėdos krašte. Trumpą atsakymą apie polistirolą ir vatą rasite mūsų D.U.K. skiltyje, o šiame straipsnyje tema išnagrinėta plačiau.

Kas yra fasado šiltinimo sistema

Fasado šiltinimo sistema – tai ne viena medžiaga, o kartu veikiančių sluoksnių rinkinys. Gamintojai tokias sistemas tiekia kaip visumą: klijai, armavimo mišinys, tinklelis, gruntas ir tinkas parenkami taip, kad derėtų tarpusavyje ir su pasirinkta izoliacija. Pavyzdžiui, Ceresit CT 85 techniniame lape nurodyta, kad šis mišinys yra išorinių sienų šiluminės izoliacijos (ETICS) sistemos Ceresit Ceretherm sudėtinė dalis.

Todėl renkantis medžiagas svarbiausia taisyklė – nemaišyti atsitiktinių produktų. Klijai, skirti polistirolui, nebūtinai tinka akmens vatai, ir atvirkščiai.

Iš kokių sluoksnių sudaryta tinkuojama sistema

Nuo sienos į išorę sluoksniai dažniausiai eina tokia tvarka:

1. Paruoštas pagrindas

Siena turi būti tvirta, švari ir pakankamai lygi. Byrantis tinkas, senų dažų likučiai ar purvas pašalinami, o labai įgeriantys paviršiai, pavyzdžiui, dujų betono ar silikatiniai blokeliai, gruntuojami. Ceresit CT 190 techniniame lape tokiems pagrindams nurodytas gruntavimas ir bent 2 valandų džiūvimas prieš tolesnius darbus.

2. Klijai ir šiltinimo plokštės

Plokštės klijuojamos tam skirtu mišiniu. Polistirolui ir akmens vatai gamintojai dažnai siūlo skirtingus klijus: pvz., Ceresit CT 85 skirtas EPS, XPS, PIR ir fenolio plokštėms, o Ceresit CT 190 – mineralinės vatos plokštėms klijuoti ir armuoti.

3. Mechaninis tvirtinimas kaiščiais

Kai klijai sukietėja, plokštės papildomai tvirtinamos fasadiniais kaiščiais. CT 85 techniniame lape nurodyta, kad tai daroma maždaug po 3 dienų, kai mišinys sukietėja. Kaiščių kiekį ir išdėstymą lemia sistemos sprendimas, pastato aukštis ir vėjo apkrovos, todėl pajūryje šiam etapui skiriama ypač daug dėmesio.

4. Armuotas sluoksnis su tinkleliu

Ant plokščių tepamas armavimo mišinys ir į jį įspaudžiamas stiklo pluošto tinklelis. Ceresit techniniuose lapuose rekomenduojamas armavimo sluoksnis yra 3,5–7 mm storio, o tinklelio juostos perdengiamos 10 cm. Šis sluoksnis sugeria smūgius ir mažina įtrūkimų riziką.

5. Gruntas ir dekoratyvinis tinkas

Galiausiai paviršius gruntuojamas ir dengiamas apdaila – dažniausiai dekoratyviniu tinku. Jis saugo sistemą nuo lietaus ir suteikia fasadui spalvą bei faktūrą. Kai kuriuose namuose dalis fasado apdailinama klinkeriu – apie tokį derinį rašėme hibridinių fasadų apžvalgoje.

Putų polistirolis ar akmens vata: pagrindiniai skirtumai

Abi medžiagos naudojamos tinkuojamose fasado sistemose, tačiau jų savybės skiriasi. Žemiau pateikiame pavyzdžius iš konkrečių fasadinių gaminių techninių lapų – kitų gamintojų produktų rodikliai gali būti kitokie, todėl visada tikrinkite konkretaus gaminio dokumentus.

Savybė	Fasadinis putų polistirolis (EPS)	Fasadinė akmens vata
Degumo klasė (pagal EN 13501-1)	E – degi medžiaga (pvz., JUB EUROTHERM EPS F 036)	A1 – nedegi medžiaga (pvz., ROCKWOOL FRONTROCK PLUS)
Deklaruojamas šilumos laidumas λD	0,036 W/m·K (minėtas EPS gaminys)	0,035 W/m·K (minėtas akmens vatos gaminys)
Garų pralaidumas	Mažesnis nei akmens vatos	Didelis – nurodyta µ = 1
Svoris ir montavimas	Lengvas, paprastai pjaustomas	Sunkesnė, reikia tam skirtų klijų ir kruopštaus tvirtinimo
Kaina	Dažniausiai pigesnis	Dažniausiai brangesnė

Kaip matyti, šilumos laidumas šių dviejų pavyzdinių gaminių labai panašus. Taigi „kuris šiltesnis“ dažniausiai lemia ne medžiagos tipas, o konkretus gaminys ir šiltinimo sluoksnio storis. Esminiai skirtumai – degumas, garų pralaidumas ir kaina.

Kada dažniau renkamasi polistirolą

• kai svarbu biudžetas, o pastatui netaikomi papildomi gaisrinės saugos reikalavimai;
• kai šiltinamas mūrinis ar blokelių namas, kuriame drėgmės režimas tvarkingas;
• kai norima lengvesnės sistemos ir paprastesnio montavimo.

Kada dažniau renkamasi akmens vatą

• kai svarbus nedegumas – pavyzdžiui, aukštesniuose pastatuose ar prie gaisrui pavojingų vietų;
• kai norima, kad siena geriau išleistų drėgmę – akmens vata labai laidi vandens garams;
• kai papildomai rūpi garso izoliacija nuo gatvės triukšmo.

Gaisrinės saugos reikalavimai fasadams priklauso nuo pastato paskirties, aukščio ir kitų sąlygų. Jei namas sudėtingesnis nei įprastas vieno–dviejų aukštų gyvenamasis namas, medžiagų sprendimą verta derinti su projektuotoju.

Į ką atsižvelgti šiltinant fasadą pajūryje

Klaipėdos krašte fasadą veikia daugiau vėjo ir drėgmės, todėl kelioms detalėms skiriame ypatingą dėmesį:

• Tvirtinimas. Vėjas fasadą ne tik spaudžia, bet ir „traukia“, todėl kaiščiai ir klijavimas turi būti atlikti pagal sistemos reikalavimus.
• Cokolis ir pamatai. Apatinė fasado dalis labiausiai drėksta nuo lietaus ir sniego, todėl čia naudojamos drėgmei atsparesnės medžiagos ir sprendimai. Plačiau apie tai – straipsnyje „Cokolio šiltinimas ir apdaila“.
• Angokraščiai, palangės ir kampai. Būtent čia dažniausiai atsiranda įtrūkimai ir prasiskverbia vanduo. Pavyzdžiui, angokraščiams šiltinti gamintojai siūlo atskiras tam skirtas plokštes.
• Darbų sąlygos. Klijai ir armavimo mišiniai turi naudojimo ribas – CT 85 ir CT 190 techniniuose lapuose nurodyta oro ir pagrindo temperatūra nuo +5 iki +25 °C ir sausos sąlygos.
• Apdailos sluoksnis. Tamsioms, intensyvioms tinko spalvoms CT 85 techniniame lape rekomenduojamas storesnis, apie 7 mm, armavimo sluoksnis.

Šiltinti ar užtenka atnaujinti apdailą?

Ne kiekvienam fasadui reikia šiltinimo. Jei sienos tvirtos, sausos, o namas šiltas, kartais pakanka remonto ir dažymo – apie tai plačiau rašėme straipsnyje „Fasado dažymas Klaipėdoje ir pajūryje“. Šiltinimas labiau apsimoka, kai sienos šaltos, šildymo sąnaudos didelės arba vis tiek planuojama keisti visą fasado apdailą.

Mūsų svetainėje fasado šiltinimas nurodomas nuo 45 €/m², dekoratyvinis tinkas – nuo 21 €/m². Galutinė kaina priklauso nuo pasirinktos izoliacijos, jos storio, sienų būklės, ploto, aukščio ir langų skaičiaus, todėl tikslią sumą parodo apžiūra ir sąmata. Preliminariai pasiskaičiuoti galite fasado kainos skaičiuoklėje.

Praktiniai patarimai prieš pasirenkant sistemą

• Paprašykite nurodyti konkrečius produktus. Žinodami gaminių pavadinimus, galėsite patys patikrinti jų techninius lapus: degumo klasę, šilumos laidumą ir naudojimo sąlygas.
• Rinkitės vienos sistemos komponentus. Klijai, armavimo mišinys, gruntas ir tinkas turi būti suderinti tarpusavyje ir su izoliacijos tipu.
• Aptarkite detales iš anksto. Cokolis, langų angokraščiai, palangės ir stogo pakraštys dažnai lemia, kiek ilgai fasadas tarnaus.
• Suderinkite apdailą. Tinko faktūrą ir spalvą verta pasirinkti dar prieš darbų pradžią – tai turi įtakos ir armavimo sluoksniui.
• Pasiruoškite iš anksto. Ką verta padaryti dar prieš šiltinimą – nuo būklės įvertinimo iki vietos pastoliams – aprašėme straipsnyje „Kaip pasiruošti fasado renovacijai: 8 žingsniai“.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas šilčiau – polistirolis ar akmens vata?

Fasadinių gaminių šilumos laidumas gali būti labai panašus: pavyzdžiui, viename EPS gaminyje deklaruojama λD = 0,036 W/m·K, viename akmens vatos gaminyje – 0,035 W/m·K. Todėl šiltumą labiau lemia konkretus gaminys ir sluoksnio storis, o ne vien medžiagos tipas.

Ar polistirolis dega?

Putų polistirolis yra degi medžiaga – fasadiniam EPS gaminiui pagal EN 13501-1 nurodyta degumo klasė E. Akmens vatos fasadinės plokštės dažniausiai klasifikuojamos kaip nedegios, A1 klasės. Gaisrinės saugos reikalavimai konkrečiam pastatui priklauso nuo jo paskirties ir aukščio.

Ar akmens vata leidžia sienai „kvėpuoti“?

Akmens vata labai laidi vandens garams – fasadinės plokštės techniniame lape nurodytas µ = 1. Tačiau garų pralaidumą lemia visa sistema, įskaitant armavimo sluoksnį ir tinką, todėl jie turi būti suderinti.

Ar galima naudoti tuos pačius klijus polistirolui ir vatai?

Ne visada. Gamintojai dažnai siūlo atskirus mišinius: pavyzdžiui, Ceresit CT 85 skirtas EPS ir panašioms plokštėms, o Ceresit CT 190 – mineralinės vatos plokštėms. Naudokite tą mišinį, kurį nurodo sistemos gamintojas.

Kiek kainuoja fasado šiltinimas?

Mūsų svetainėje fasado šiltinimas nurodomas nuo 45 €/m². Galutinė kaina priklauso nuo izoliacijos tipo ir storio, sienų būklės, ploto ir aukščio, todėl tikslią sumą parodo apžiūra ir sąmata.

Planuojate šiltinti fasadą?

Preliminarią kainą pasiskaičiuokite fasado kainos skaičiuoklėje, o dėl apžiūros ir sąmatos susisiekite – kontaktus rasite puslapyje „Kur mus rasti?“. Dirbame Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje, Gargžduose ir visame Klaipėdos krašte.

Šaltiniai

• Henkel – Ceresit CT 85 techninis lapas (lietuvių k.)
• Henkel – Ceresit CT 190 techninis lapas (lietuvių k.)
• ROCKWOOL – FRONTROCK PLUS techninė kortelė (lietuvių k.)
• ROCKWOOL – FRONTROCK S (angokraščiams) techninė kortelė (lietuvių k.)
• JUB – EUROTHERM EPS F 036 techninis lapas (kroatų k.)